Prahoje gimusiai Ditai buvo keturiolika, kai naciai jos šeimą ištrėmė į Aušvico-Birkenau stovyklą. Čia ji susidūrė su likimo draugais, tarp kurių buvo mokytojai, koncentracijos stovykloje įsteigę pogrindinę mokyklą. Fredis Hiršas – mokyklos iniciatorius – įduoda Ditai keletą kontrabanda įneštų, nuspurusių knygų ir taip paauglė tampa slaptosios bibliotekos nare. Viename tamsiausių žmonijos istorijos skyrių atsiranda nepaprasta drąsos ir vilties kibirkštis.

Tai nebuvo tikra biblioteka – vos aštuoni nutriušę tomeliai, kai kurie itin blogos būklės, tačiau jie pavojingi, nes akimirksniu galėjo reikšti mirties bausmę. Visgi knygos visais laikais buvo drąsos, įkvėpimo ir pabėgimo šaltinis. Aušvico stovykloje jos priminė ne tokius sunkius laikus, o knygų istorijos leido bent trumpam pabėgti į kitą pasaulį.