Daugelis distopinių istorijų vyksta ateityje, gerokai pasikeitusiame pasaulyje. Ne išimtis ir ši istorija. Knygoje „Tarnaitės pasakojimas“ aprašoma netolimos ateities dienos ir vietovė, kuri anksčiau buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, o dabar vadinama Gileado Respublika. Jos valdžia, reaguodama į socialinius neramumus ir smarkiai mažėjantį gimstamumą, ima taikyti įvairias represines priemones prieš piliečius ir grįžta prie puritoniškos santvarkos, kuri visiškai pakeičia žmonių gyvenimus.

Istorija pasakojama vienos iš tarnaičių – Fredinės – lūpomis. Ji gyvena Vado ir jo žmonos namuose. Jos tarnystė labiau primena vergovę. Moteris išeiti iš namų gali kartą per dieną ir tik į parduotuvę pirkti maisto produktų. Parduotuvės čia žymimos ženklais – paveiksliukais, nes moterims uždrausta skaityti. Skaitymas – žinios. Skaitymas skatina mąstymą, o mąstantys tarnai nereikalingi valdžiai.