„Kelionė į Žemės centrą“ – trečioji prancūzų mokslinės fantastikos klasiko Žiulio Verno knyga iš „Nepaprastųjų kelionių“ serijos ir iki šiol vienas garsiausių jo romanų. 1864 metais pasirodžiusi knyga žavi tiek jaunuosius, tiek suaugusius skaitytojus, o veikėjų patiriami nepaprasti nuotykiai įkvėpė ne vieną knygos ekranizaciją.

Vokiečių profesorius Otas Lidenbrokas senovinėje knygoje randa paslaptingą raštelį, kuriame islandų alchemikas kažkada užšifravo istoriją apie savo atrastą perėją, vedančią į Žemės centrą. Otas įkalba paauglį sūnėną Akselį leistis į tokią pačią kelionę ir įminti didžiausią mūsų planetos paslaptį. Taigi profesorius Otas ir jo sūnėnas Akselis patraukia į Islandiją ir, pasitelkę į pagalbą gidą Hansą, leidžiasi į ugnikalnį ieškoti slaptosios perėjos.