Romanas „Kalkinė“ (1970) parašytas ikiteisminio tyrimo principu, jame pasakojama tragiška vienos minties apsėsto Konrado istorija. Pagrindinis romano veikėjas ilgus metus rašo studiją apie klausą. Kad būtų lengviau įsijausti į temą, jis nutraukia ryšius su žmonėmis ir įsikuria apleistoje kalkių degykloje. Bandomuoju asmeniu tampa Konrado žmona – prirakinta prie vežimėlio ir priklausoma nuo jo malonės.

Iliuzijos aukos, žmogaus, kuris siekia neįmanomo, Konrado dvasinę sumaištį vaizdžiai atskleidžia ir šio savito romano parašymo stilius – jis karštligiškas, su atsikartojančiais žodžiais ir ištisomis frazėmis, su ilgais periodais ir vis intensyvėjančiu kalbėjimu.